Mitai ir faktai apie atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ)
 
 

Mitai ir faktai apie atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ)

Mindaugas Stoškus

Vos tik AEŠ sektorius ėmė augti, tuoj pat apie šią sritį atsirado daugybė mitų bei stereotipų, neturinčių jokio realaus pagrindo. Štai keletas iš jų:

Mitas Nr. 1: AEŠ technologijos labai subsidijuojamos.

Faktas Nr. 1: AEŠ technologijos veikia subsidijuojamoje energetikos rinkoje.

● Praeityje nė viena elektros ir šilumos energiją gaminanti technologija nebuvo plėtojama ir įvesta į rinką be išorinės paramos. Pirmiausia dėl to, kad didžioji dauguma vietinių valdžių buvo dalinės arba vienintelės energetinių kompanijų šeimininkės. Ankstesnis valstybinės energetikos kompanijų paramos dydis nebuvo aiškiai nurodomas dokumentuose, todėl dabar gana sunku tiksliai įvertinti, kokios finansinės pagalbos susilaukė tradicinės gerai išvystytos naftos, gamtinių dujų ir branduolinės energijos pramonės šakos savo plėtros fazėje.

● 2004 metais Europos Aplinkos Agentūra įvertino tiesiogines ir netiesiogines ES šalių bei ES institucijų subsidijas energetikai. Ataskaitoje teigiama, jog 2001 m. bendra subsidijų suma siekė 29,2 mlrd. eurų, iš kurių 23,9 mlrd. buvo skirta iškastinio kuro bei branduolinės energetikos sektoriui ir 5,3 mlrd. AEŠ sektoriui. Iškastinio kuro – dujų, naftos bei anglies – sektoriui tenka trys ketvirčiai visos paramos energetikai, pirmiausia per tiesiogines valstybės dotacijas anglies sektoriui bei lengvatinius mokesčių tarifus dujų ir naftos išteklių žvalgymui. Šios finansinės paskatos apima mokesčių lengvatas, paskolų garantijas, skolų draudimą, paramą tyrimams bei pėtrai. Vokietijoje angliakasybai tenka beveik 30 % visų subsidijų, skiriamų prekybai ir pramonei, t.y. apie 100 mlrd. eurų nuo 1980 metų.

Faktas Nr. 2: AEŠ reikia finansinės paramos, kuri padėtų suvienodinti konkurencines galimybes su kitomis kuro rūšimis.

● Tikroji dabartinė situacija yra tokia, jog aplinkai kenksminga veikla yra ne tik toleruojama, tačiau ir remiama. Tiesa, egzistuoja ir kai kurie mokesčiai, priimti įvertinant išorinius energijos gamybos kaštus. Kitas labai svarbus aspektas be išorinių kaštų įtraukimo į energijos kainos skaičiavimą yra palankių sąlygų sudarymas iniciatyvoms, siekiančioms energetikos rinkose padidinti energijos gamybos iš AEŠ dalį.

● Iniciatyvų skatinimo mechanizmas turėtų būti traktuojamas kaip kompensacija už tai, jog į energijos gamybos kainą dažniausiai išoriniai kaštai neįtraukiami. Energija, kuri pagaminama naudojant AEŠ vietoje tradicinių kuro rūšių, yra vertinga dėl to, kad padeda išvengti didelės žalos: kenksmingų teršalų emisijų, o energijos gamybos iš AEŠ kaina yra aiški ir nuspėjama laiko perspektyvoje.

● Europos Komisijos projekto Extern-E ataskaitoje teigiama, jog jei būtų įtraukti išoriniai kaštai, įvertinantys žalą gamtai ir žmonių sveikatai, elektros energijos, pagaminamos deginant akmens anglis, kaina padidėtų dvigumai, gamtines dujas – 30 %. Šioje ataskaitoje teigiama, jog išoriniai kaštai siekia 1-2 % visos ES BVP, t.y. nuo 85 iki 170 mlrd. eurų, į šią sumą neįtraukiant poveikio pasauliniam atšilimui ir klimato pokyčiams. Jei skaičiuojant išorinius kaštus į juos būtų įtraukiamas poveikis bendram pasauliniam atšilimui bei draudimo nuo nelamingų atsitikimų išlaidos, išoriniai kaštai dar labiau padidėja (Lentelė nr. 1).

● Pagrindinis ekonominės paramos energijos gamybai iš AEŠ tikslas yra paskatinti technologinį progresą, padidinti energijos iš AEŠ dalį bendrame pagaminamos energijos balanse bei sumažinti energijos gamybos kaštus. Tai suteiks galimybę turėti pigias ir švarias energijos gamybos technologijas, kurios bus konkurencinga alternatyva tradiciniams energijos šaltiniams.

Mitas Nr. 2: Atsinaujinanti energija nėra išskirtinė.

Faktas Nr. 3: Energija iš AEŠ mažina užterštumą.

● Priešingai nei visi kiti energijos šaltiniai, AEŠ yra švarūs ir nuolat atsinaujinantys. Juos naudojant nėra CO2 – pagrindinių dujų, sukeliančių pasaulinį atšilimą – išmetimo į aplinką. Naudonat AEŠ taip pat nesusidaro kitų kenksmingų dujų ir atliekų. Tuo tarpu jėgainių, naudojančių iškastinį kurą, emisijos sudaro ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio visoje žemės atsmosferoje.

● Kuo didesnis energijos kiekis pagaminamas naudojant AEŠ, tuo mažiau į aplinką patenka teršalų iš tradicinių energijos gamybos šaltinių. Pavyzdžiui, kiekviena 2 MW vėjo jėgainė per metus CO2 išmetimą sumažina 4,4 tonomis. Vien tik vėjo energetika per metus Europoje galėtų sumažinti CO2 išmetimus daugiau nei 370 mln. tonų. Jei JAV 20 % elektros energijos būtų pagaminama AEŠ pagalba, trečdaliu sumažėtų CO2 išmetimai iš akmens anglis deginančių šiluminių elektrinių.

Mitas Nr. 3: Energija iš AEŠ yra nepatikima.

Faktas Nr. 4: Energija iš AEŠ yra patikima.

● Vėjo ar saulės energetikos nepatikimumas ir nenuspėjamumas yra giliai įsitvirtinę stereotipai, nebeturintys jokio realaus pagrindo. Vėjo ir saulės energija yra kintanti, tačiau nėra nenuspėjama. Vėjo turbinos per metus pagamina apie 80 % teoriškai numatomo maksimalaus elektros energijos kiekio (jūrinių vėjo jėgainių našumas dar didesnis). Šis skaičius vadinamas darbo krūvio faktoriumi. Tradicinių jėgainių darbo krūvio faktorius dėl profilaktinių remonto darbų ir nenumatytų gedimų šalinimo iš tiesų tesiekia vos 50 %.

● Energijos gamybai iš AEŠ neturi įtakos geopolitinė situacija, nepatikimas kuro tiekimas iš politiškai nestabilių šalių ir kiti panašūs faktoriai, nuo kurių neišvengiamai priklauso iškastinio kuro energetikos pramonė.

● Neįtikėtinai patobulėjus orų numatymo priemonėms bei nuodugniai ištyrus vietoves, kuriose bus sumontuotos saulės ar vėjo jėgainės, jų našumas taip pat tapo aiškiai nuspėjamas.

Mitas Nr. 4: Energija iš AEŠ yra brangi.

Faktas Nr. 5: Energija iš AEŠ gali konkuruoti su iškastinį kurą naudojančiomis technologijomis.

● Energija iš AEŠ iš tiesų sunkiai konkuruoja su tradicinėmis iškastinį kurą naudojančiomis jėgainėmis, kurių įrengimą apmokėjo mokesčių mokėtojai ir energijos vartotojai. Tačiau šios naujos ir aplinką tausojančios technologijos gali realiai konkuruoti su naujai statomomis tradicinėmis jėgainėmis bei katilinėmis, ypač įvertinus drąstišką iškastinio kuro kainų kilimą paskutiniais dešimtmečiais.

Faktas Nr. 6: Energijos iš AEŠ kaina yra nuspėjama ir tolygiai mažėjanti.

● Istoriškai susiklostė, jog kiekvieną kartą, kai naujos technologijos instaliuojama galia padvigubėja, jos energijos gamybos kaštai krenta nuo 9 % iki 17 %. Pavyzdžiui, jei vėjo energijos bendra instaliuota galia per penkis ateinančius metus padvigubės, tuomet po 2010 metų vidutinės galios (iki 1,5 MW) vėjo jėgainės pakrantės regione elektros energijos gamybos kaštai sieks nuo 3,1 iki 4,4 € centų/kWh. Palyginimui, Europos Komisija yra suskaičiavusi, jog kombinuoto ciklo dujų generacijos elektros energijos kaštai siekia 3,5 – 4,5 € centus/kWh, o kombinuoto ciklo akmens anglies – 4-5 € centus/kWh. 2004 metų Masačiusetso Technologijos instituto tyrime nustatyta, kad branduolinės energijos kaštai siekia 5,1 € centus/kWh.

● Per patarąjį dešimtmetį dėl sparčiai tobulėjančių technologijų energijos gamybos iš AEŠ kaina sumažėjo 50% ir toliau tolygiai mažėja, kai tuo metu energijos gamybos iš tradicinių energijos šaltinių kaina dėl augančios paklausos ir ribotų išteklių ženkliai padidėjo ir neišvengiamai didės. Šie tradicinės energijos gamybos kaštai didės dar ir dėl to, kad neišvengiamai reikės modernizuoti bei keisti nusidėvėjusias ir pasenusias jėgaines. Dėl šių priežasčių po keleto metų energijos gamybos kaštai iš AEŠ ir tradicinio iškastinio kuro turėtų susilyginti, o vėliau energija iš AEŠ tapti pigesnė už tradiciniais būdais išgaunamą energiją. Lentelėje Nr. 2 nurodytos vėjo energijos ir tradicinės energijos gamybos kaštų kitimo tendencijos laiko perspektyvoje. Šioje srityje gamybos kaštų suvienodėjimas numatomas 2012 metais.



Faktas Nr. 7: Energija iš AEŠ būtų dar labiau ekonomiškesnė, jei ji varžytųsi su kitomis energijos rūšimis vienodomis sąlygomis.

● Paskutinių metų tyrimai atskleidė, jog jei kiekviena CO2 emisijų tona, kurią išmeta iškastinį kurą naudojančios jėgainės, būtų apmokestinta 30 €, jūrinio vėjo energija būtų pati pigiausia energijos rūšis, o nuo jos nedaug atsiliktų kitos energijos, gaunamos iš AEŠ, rūšys (biomasės, geoterminė).

● Vienas didžiausių energijos gamybos iš AEŠ ekonominių privalumų: tai padeda valstybėms ir privatiems energijos gamintojams išvengti nenuspėjamo kuro kainų kitimo. Rizikos sumažinimas kol kas nėra įtrauktas į standartines elektros energijos kaštų palyginimo metodikas, kurias jau daugiau nei šimtmetį naudoja ir kuriomis remiasi tiek vietinės valdžios, tiek Tarptautinė Energetikos Agentūra bei Europos Komisija. Jei nustatant dabartinius elektros energijos gamybos kaštus būtų įvertinama žala žmonėms, aplinkai ir pasauliniam klimatui bei rizika, atsirandanti iškastinį ar branduolinį kurą naudojančių jėgainių veikimo metu, energija iš AEŠ jau dabar būtų ženkliai pigesnė už energiją, pagamintą naudojant tradicines kuro rūšis.

Paruošta remiantis Wind Directions ir Enercon GmbH informacija.

 
 
Pasisakymai
Veidmainiaujate, Tomai. Kovojate su gudais, net tik isrjjioote, kova jau persikėlė į ekonomiką... Gal galite žmoniškai paaiškinti kodėl Lietuva gali statyti atominę, o štai Baltarusija - ne? Lietuva p
nieko čia baisaus, ne pmrais kartas kai populistai valdžioj. Mus stekena, o mes kaskart vis kažkaip išgyvenam. Pasimaitins liaudis tuščiais pažadais, pajus, kad sotumo trūksta ir vėl rinks kitus. Mana
Referendumas laimės, pirmyn
Referendumo organizatoriai yra penkta kolona siekianti ivaryti mus i putino glebi. Atseit kazkas nupirks zeme ir issives..., o lietuviai netures ant ko vaikscioti... nepasiduokite absurdui
Referendumas reikalingas seimo narių(bei jų padėjėjų)skaičiui mažinti iki 91.Tai leistų sutaupytas lėšas išmokėti pensininkams.Labai prabangiai seimūnai gyvena mūsų mokėtojų pinigais.Neužjaučia vargšų
Šiame puslapyje mane stebina, kad darote nuorodą į Komunistus (Social Demokratus), neva jie "Jau prisideda" kažkuo prie referendumų. Nors žinome, kad - ne. Naikinkite ją.
Socialdemokratai nusispjovė į savo principus pasikeldami sau atlyginimus dar net negražinę įsiskolinimo pensininkams.Taip pat ir į liaudį norinčia rengti referendumą.
Kol balsuosim už partinius sąrašus Lietuvoje nebus demokratijos o tik išsigimusi korumpuotų mafijozų partokratija.Lietuvai labai reikėtų Maidano tipo kontrolės.Partijos turi išsilaikyti iš narių mokes
Referendumą reikėtų skelbti dėl seimunų,VRK,Konstitucinio teismo narių ir savivaldybes tik tiesiogiai.Seime užtenka tik 71 seimuno nes į posėdžius jų ir tiek retai kada susirenka.
Vienintelis būdas apsaugoti Lietuva nuo Graikijos ateities - uždrausti jos žemės pardavimą už bet kokias skolas užsieniečiams, o būtent užsienio bankams.
Naujienų prenumerata
Noriu gauti uzreferenduma.lt naujienas el. paštu: