Energija ir tarša
 
 

Jau milijonus metų tobulinant savo gyvenseną Žemėje, žmogui reikia vis daugiau energijos. Jei pirminės visuomenės laikais iš degančio laužo išgaudavo iki 20 MJ per parą vienam ūkio gyventojui, tai nūdien informacinės visuomenės atstovas buitinėms ir gamybinėms reikmėms eikvoja apie 2000 MJ/(parą.žm.) įvairios energijos, t.y. bent 100 kartų daugiau.

Energija kaip ir materija iš niekur neatsiranda ir neišnyksta, tik keičia rūšį. Lauže cheminė malkų energija degimo metu virsta šiluma, automobilio variklyje skystų ar dujinių degalų energija  verčiama mechanine, hidroelektrinėje sukauptas vanduo varo elektros generatorius, atominėje elektrinėje urano branduoliai skildami išskiria šilumą, kurią turbogeneratoriai verčia elektra.

Deja, bene visi energijos keitikliai teršia aplinką. Deginant kurą išmetamos įvairios dujos (dažniausiai, kenksmingos gamtai), pelenai bei dūmai, hidroįrenginių užtvankos užlieja dirvas, trikdo upių tėkmę ir žuvų migraciją, ardo krantus bei kitaip žeidžia gamtą, vėjo elektrinės triukšmauja, branduolinės jėgainės gresia jonizuojančios spinduliuotės sklidimu ar net sprogimu.

Šiaip atominės jėgainės beveik neteršia aplinkos, jei neatsitinka avarijų ar katastrofų. Reaktorius iš esmės yra saugiai valdomas atominis užtaisas, kuriame grandininė reakcija pristabdoma lėtikliais, o aktyvioji zona – stropiai izoliuota. Bene vienintelė tarša – šilto aušinančio vandens cirkuliacija iš turbinų kondensatorių į aplinką, t.y. šilumos skleidimas. Mat dažniausiai naudojamų garo jėgainių naudingumas neviršija 40 %, tad daugiau pusės reaktoriuje generuojamos energijos prarandama dėl šiluminio ciklo netobulumo bei aušinimo būtinybės (kaip ir visuose šiluminiuose varikliuose). O dėl angliavandenilių deginimo per pastaruosius 100 metų vid. temperatūra planetoje padidėjo 0,74 oC. XXI šimtmetyje prognozuojamas jos padidėjimas 1,8-4 oC.

Branduolinio kuro elementai dažniausiai yra strypų, sudarytų iš urano tablečių, pavidalo. Nauji jie beveik nespinduliuoja ir nėra pavojingi.

Atominės elektrinės reaktoriuje kiekvienas  235U atomo sunkusis branduolys, “lėtojo” neutrono paveiktas, skyla į 2 ar 3 “lengvesnius” branduolius su keliais “greitaisiais” neutronais. Šie naujieji branduoliai, turėdami teigiamus elektros krūvius, didžiuliais greičiais stumiasi viens nuo kito, daužosi į aplinkinius atomus ir prarasdami kinetinę energiją generuoja šilumą. Dėl to šiek tiek sumažėja kuro masė, pavyzdžiui, 1000 MW galios reaktoriuje per 3 metus funkcionavimo, išskiriant 1,25 TWh/t  2 PJ/t energijos, pradinė 80 t kuro masė sumažėja maždaug trimis kilogramais:
238U (77350 kg) + 235U (2630 kg) + 234U (20 kg)  238U (75400 kg) + 235U (640 kg) + 236U (360 kg) + 239Pu (420 kg) + 240Pu (170 kg) + 241Pu (70 kg) + 242Pu (30 kg) + 238Pu (14 kg) + 237Np (39 kg) + 234U (10 kg) + 241Am (13 kg) + 243Am (8 kg) + 244Cm (2 kg) + skilimo skeveldros (2821 kg) .

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -   - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
   Info:  M, G, T, P – kartotinių matavimo vienetų priešdėliai, atitinkantieji 106, 109, 1012, 1015;
Izotopai: U – urano, Pu – plutonio, Np – neptūnio, Am – americio, Cm – kiurio.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Taigi, per 3 metus atidirbusiuose strypuose susidaro įvairių urano, plutonio, neptūnio, americio, kiurio bei kt. transuraninių elementų izotopų. Jie labai intensyviai spinduliuoja, todėl bent 5 metus būtina išlaikyti atidirbusį branduolinį kurą saugykloje, kol sumažės aktyvumas (12 % per pirmuosius metus, dar 4,5 % per antruosius…0,64 % per 40-sius) iki galimybės transportuoti perdirbimo gamyklon. Mat jame būna apie 96,5 % urano oksidų, apie 1 % plutonio ir kt. transuraninių elementų, kuriuos beveik visus dar galima po perdirbimo kaip nors panaudoti. Tačiau perdirbimas brangiai kainuoja ir yra pavojingas (ypač transportavimas į gamyklą).

Pasaulio elektrinėse (30 šalių) veikia per 450 reaktorių (vien JAV – 104) 375 GW suminės galios. Per 50 metų susikaupė (430 saugyklų) apie 240000 t tokių panaudoto branduolinio kuro atliekų. Nepamirštini ir nemažesnis skaičius reaktorių, eksploatuojamų Rusijos, JAV ir kt. laivynuose (povandeniniuose raketlaiviuose, lėktuvnešiuose, ledlaužiuose). Jų atliekos, ko gero, į viešąją apskaitą nepakliūva. Beje, laivams branduolinės jėgainės teikia ypatingų savybių,- lig šiol tik “nardantieji” povandeniniai laivai dabar įgavo tiek autonomiškumo, jog gali neišnirti paviršiun kelis mėnesius, o ledlaužiai – tęsti ilgiausias ekspedicijas be kuro papildymo.

Ignalinos AE 2000 m. gavo licenciją eksploatuoti saugyklą su 80 metalinių konteinerių panaudotam kurui. Dėl išlaidų tam reikalui tiekiamos elektros savikaina tuomet padidėjo nuo 7 iki 9 ct/kWh.

Energijos išgavimo atžvilgiu branduolinis kuras yra efektyviausias – apie 80 GJ/g savitojo šilumingumo, t.y. tūkstančius kartų našesnis už bet kokius degalus.

Po Černobylio katastrofos 24 metus branduolinės energijos akcijos kilo, nes nebuvo stambesnių avarijų. 2011 m. kovo mėn. Fukušimos reaktorių sproginėjimai (lyg dėl cunamio pakenktų pagalbinių avarinių įrenginių neveiksnumo?) privertė susirūpinti pernelyg grėsmingų radiacinių pasekmių pavojumi.

Černobylio katastrofos 1986 m. metu aplinkon pasklido per 11 t radiosktyvių medžiagų (reaktorius neturėjo išorinio apsauginio gaubto). Nuo sprogimo žuvo 2 žmonės, dar 28 mirė trijų mėnesių bėgyje. Dar vėliau mirė apie 600 likvidatorių. Iš 30 km zonos teko evakuoti per 135000 gyventojų, spindulinė liga diagnozuota 150-čiai jų. Manoma, kad dalis teritorijos bent 100 metų nebus tinkama gyventi dėl radiacinio užterštumo, nors apie 150 čiabuvių tebegyvena. Jonizuojančios spinduliuotės elektromagnetinę dalį sudaro rentgeno ir gama spindulių srautai, o dalelinę – air b, neutronų, protonų bei kt. energingos dalelės (40-550 GBq/km2 paviršinio aktyvumo).

 Kai kuriose valstybėse vėl suabejota branduolinės energetikos patrauklumu, nors ir akivaizdu, kad be jos dar neįmanoma išsiversti. Išimtinė tėra Norvegija, turinti 28 GW suminės galios hidroelektrinių.

Dabar pasaulyje kasmet sudeginama per 12 mlrd tne (tonų naftos ekvivalento) įvairaus kuro, t.sk. vien Lietuvoje – 6 mln tne, ir išmetama (mlrd t) 20 anglies dioksido, 0,2 anglies monoksido; 0,15 sieros dioksido; 0,06 azoto oksidų; 0,05 angliavandenilių; 0,15 suodžių bei kietų dalelių. Vidutinis lengvasis automobilis, per metus nuvažiuodamas  15000 km, sudegina apie 1500 l degalų, suvartoja 4,35 t deguonies ir išmeta per 4 t kenksmingų gamtai atliekų. Šiuo visuotinio vairavimo laikmečiu vien automobiliai (pasaulyje – apie 800 mln) kasmet suvartoja apie 20 mlrd tonų deguonies, sudegina per 2 mlrd tonų degalų ir paskleidžia bent 10 mlrd tonų kenksmingų išmetalų. Gi svarbiausia – šiluminiai varikliai ir jėgainės yra ne tik taršūs, bet ir nuostolingi. Jų naudingumas neviršija 30-40 %, t.y. virš 60 % kuro energijos išmetama aplinkon. Dėl to garvežiai jau senokai išnyko, - juos pakeitė elektrovežiai. Automobilių elektrifikavimas žymiai užtruko (nors troleibusai Lietuvoje sėkmingai naudojami 55 metus), mat šiluminių variklių gamintojai uoliai priešinasi.

Deginant kietą, skystą ar dujinį kurą, vyksta jame esančių degiųjų elementų – anglies, vandenilio, sieros – cheminis jungimasis su oro deguonimi (tik raketos turi oksidatoriaus savo talpyklose) 1400-2150 oC liepsnos sąlygomis. Išskiriama šiluma ir degimo produktai – anglies dioksidas CO2, vanduo H2O, sieros dioksidas SO2 bei kt. Beveik niekada nepavyksta kurą sudeginti visiškai, todėl susidaro dar anglies monoksido CO ir kt. nuodingesnių junginių NOx, CHx bei kietų dalelių, pelenų, suodžių.

Aplinka yra teršiama ne tik deginant kurą, bet ir jo išgavimo bei perdirbimo metu. Taip 2010 04 21 didžiausias naftos nuotėkis ištiko British Petroleum gręžinį Meksikos įlankoje. Per 36 val. trukusį gaisrą gręžinio platforma sugriuvo ir nuskendo, žuvo daug žmonių. Gi nafta tekėjo 70-110 t/h debitu 2 km gylyje kelias savaites, kol pavyko užtaisyti gręžinio angą, pasklisdama maždaug 2 mlrd m2 ploto vandens paviršiuje (1 t naftos per kelias minutes sudaro 10 mm storio plėvę apie 12 km2 plote). Sunkesnės naftos frakcijos nusėda jūros dugnan. Bangų nunešta į krantą, nafta pavirsta kelių cm storio asfaltu, išsilaikančiu iki 10 metų.
Dideli pavojai tyko ir hidroelektrinių, pvz, Sajanų Šušensko (Rusija) HE avarijoje 2009 m. žuvo 75 žmonės, visiškai sugriauti 3 agregatai.

CO2 maisto pramonėje vadinamas angliarūgšte yra bespalvės 1,5 karto sunkesnės už orą dujos, kurių natūraliai atmosferoje buvo apie 0,03 %. Augalija fotosintezės būdu perdirba CO2 į deguonį, o gyvūnija – tik vartoja deguonį ir iškvepia CO2. Šį balansą labai žeidžia minėtieji kuro deginimo išmetalai. Dėl CO2 koncentracijos didėjimo Žemei gresia “šiltnamio efektas” – klimato šiltėjimas, ledynų tirpimas, vandenynų patvinimas ir pan. Dėl kitų išmetalų nuodingumo blogėja sąlygos gyvybei. Todėl jau senokai įvairios tarptautinės organizacijos siūlo riboti išmetalų gausą. Žinomiausias dokumentas yra Kioto protokolas, nuo 2005 m. įsigaliojęs jau 160 valstybių ir įpareigojantis per 2008-12 metus sumažinti CO2 išmetimą 5 %, o Europoje - 8 %. To pasiekti galima tik vienu būdu – mažiau deginti. Santykinai šiek tiek mažiau CO2 susidaro, deginant dujinį kurą, nes jame būna kiek mažiau anglies (74 %, lyginant su 85 % skystuose degaluose). Bet tikslingiausia energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių – saulės, vėjo, geoterminių.

Deginimo era tęsiasi jau bent 500000 metų, kai žmonės pradėjo išgauti ugnį. Jos svarba ypač išryškėjo, kuriantis pirmykštei bendruomenei. Židinys būste sudarė centrą, ties kuriuo vyko buitinis ir gamybinis gyvenimas. Vėliau ugnį pritaikė įvairiems technikos reikalams, ypač energetiniams. O dabar žinių visuomenei metas reformuoti energetiką, o ugnimi džiaugtis nebent tik židiniuose.

Aleksandras Loginovas (autoriaus straipsnis)

 
 
Pasisakymai
Veidmainiaujate, Tomai. Kovojate su gudais, net tik isrjjioote, kova jau persikėlė į ekonomiką... Gal galite žmoniškai paaiškinti kodėl Lietuva gali statyti atominę, o štai Baltarusija - ne? Lietuva p
nieko čia baisaus, ne pmrais kartas kai populistai valdžioj. Mus stekena, o mes kaskart vis kažkaip išgyvenam. Pasimaitins liaudis tuščiais pažadais, pajus, kad sotumo trūksta ir vėl rinks kitus. Mana
Referendumas laimės, pirmyn
Referendumo organizatoriai yra penkta kolona siekianti ivaryti mus i putino glebi. Atseit kazkas nupirks zeme ir issives..., o lietuviai netures ant ko vaikscioti... nepasiduokite absurdui
Referendumas reikalingas seimo narių(bei jų padėjėjų)skaičiui mažinti iki 91.Tai leistų sutaupytas lėšas išmokėti pensininkams.Labai prabangiai seimūnai gyvena mūsų mokėtojų pinigais.Neužjaučia vargšų
Šiame puslapyje mane stebina, kad darote nuorodą į Komunistus (Social Demokratus), neva jie "Jau prisideda" kažkuo prie referendumų. Nors žinome, kad - ne. Naikinkite ją.
Socialdemokratai nusispjovė į savo principus pasikeldami sau atlyginimus dar net negražinę įsiskolinimo pensininkams.Taip pat ir į liaudį norinčia rengti referendumą.
Kol balsuosim už partinius sąrašus Lietuvoje nebus demokratijos o tik išsigimusi korumpuotų mafijozų partokratija.Lietuvai labai reikėtų Maidano tipo kontrolės.Partijos turi išsilaikyti iš narių mokes
Referendumą reikėtų skelbti dėl seimunų,VRK,Konstitucinio teismo narių ir savivaldybes tik tiesiogiai.Seime užtenka tik 71 seimuno nes į posėdžius jų ir tiek retai kada susirenka.
Vienintelis būdas apsaugoti Lietuva nuo Graikijos ateities - uždrausti jos žemės pardavimą už bet kokias skolas užsieniečiams, o būtent užsienio bankams.
Naujienų prenumerata
Noriu gauti uzreferenduma.lt naujienas el. paštu: