Tomas Tomilinas: mūsų valdžios institucijų metodai ir požiūris į kitaip mąstančius
 
2012 m. rugsėjo 27 d.
 

Akivaizdu, kad demokratinių aktyvistų Lietuva neįsileido, nes čia artėja referendumas dėl AE statybų, todėl paskutines dienas skaičiuojančiai Vyriausybei jų lankymasis Lietuvoje šiomis dienomis yra itin neparankus. Lietuvoje baltarusių opozicinieriai yra pageidaujami, tik jeigu kritikuoja A.Lukašenką, tačiau ne pačios Lietuvos branduolines ambicijas.

Tatjana Novikova praėjusį mėnesį lankėsi Lietuvoje

Baltarusių buvo laukiama trečiadienį Seimo rūmuose diskusijoje „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje", kurią surengė Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija kartu su Tarptautiniu respublikonų institutu. Joje kartu su būriu branduolinės energetikos šalininkų ir kritikų turėjo dalyvauti pilietinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba (AE) yra nusikaltimas!" koordinatorius Mikalajus Ulasevičius bei Baltarusijos AE visuomeninės ekspertizės koordinatorė Tatjana Novikova.

Tačiau prieš pat renginį paaiškėjo, kad nei vienas, nei kitas nepasirodys, mat nebuvo įleisti į Lietuvą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad M.Ulasevičius trečiadienį buvo sulaikytas Lavoriškių pasienio punkte, mat jis įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. „Pasienietis, tikrindamas dokumentus per duomenų bazes, pamato šitą informaciją, bet nei kokios institucijos iniciatyva, nei kada", – BNS sakė tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

Paklaustas, ar Baltarusijos pilietis turėjo vizą, leidžiančią įvažiuoti į Lietuvą, G.Mišutis nurodė: „Dokumentai buvo tvarkingi, tačiau įtraukimas į duomenų bazes yra signalas pasieniečiui, kad žmogus negali būti įleistas."

Į pasienio punktą aiškintis situacijos nuvykęs Seimo narys Kazimieras Uoka 15min.lt sakė, kad T.Novikova taip pat nebuvo įleista. Tiek M.Ulasevičius, tiek T.Novikova yra ne kartą lankęsi Lietuvoje. Pastaroji Vilniuje buvo prieš gerą mėnesį, be jokių trukdžių davė interviu 15min.lt.

„Jie nuolat atvažiuodavo, taigi į sąrašą jie įtraukti labai neseniai. Dabar svarbu išsiaiškinti kas įrašė į nepageidaujamų asmenų sąrašą, mes nežinome, ar Užsienio reikalų, ar Vidaus reikalų ministerija", – kalbėjo parlamentaras.

K.Uoka sakė trečiadienį dalyvavęs URK posėdyje ir išsakęs savo nuomonę apie draudimą Baltarusijos aktyvistams atvykti į Lietuvą. „Visas komitetas nubalsavo, kad tas žmogus (M.Ulasevičius – red. past.) galėtų įvažiuoti į Lietuvą. Seimo nariai nubalsavo, o biurokratai daro savo", – pabrėžė jis.

Užsienio reikalų ministerija situaciją komentuoti atsisakė. „Pagal įprastą tarptautinę praktiką atvejų dėl neįleidžiamų asmenų arba vizų neišdavimo Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja", – nurodyta atsakyme BNS.

Pasigedo viešo paaiškinimo

„Man štoje istorijoje labiausiai nepatinka suprantamo paasiškinimo viešumoje nebuvimas, – 15min.lt sakė P.Auštrevičius. – Gal URM, gal VRM turėjo pateikti suprantamą, įtaigų paaiškinimą, kad suprastume. Nes dabar neaišku, nuo kokio priešo ginamės. Geografijos mokytojas iš Astravo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui? Tai buvo neadekvati reakcija."

Anot parlamentaro, norėtųsi žinoti, kodėl asmuo įtrauktas į nepageidaujamųjų sąrašą, ką jis neteisėto yra atlikęs. „Žmogus pasisako prieš branduolinę energetiką tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, tai daro teisėtais būdais, skelbia savo poziciją viešai, negrasindamas, nesiimdamas smurtinių veiksmų – tai yra suprantamas dalykas. Jis buvo pakviestas į tarptautinį forumą, kuriame diskutuota apie AE reikalus. Tegul jis kalba, išsako savo nuomonę, o politikai tegul priima sprendimus atsižvelgdami į kitus veiksnius."

P.Auštrevičius spėjo, kad vizą M.Ulasevičius galėjo gauti anksčiau, dar prieš paskelbiant jį nepageidaujamu asmenu. „Kitu atveju tai būtų apsižioplinimas", – teigė Seimo narys, komentuodamas galimą skirtingų institucijų nesusikalbėjimą.

Vos prieš keletą dienų Baltarusija neišdavė vizų URK pirmininkui Emanueliui Zingeriui ir parlamentarei iš Vokietijos Marieluise Beck, kurie ketino stebėti sekmadienį vykusius Baltarusijos parlamento rinkimus.

„Santykiai tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos nėra patys geriausi. ES nekeičia savo pozicijos. Bet nepageidaujamų asmenų sąrašo buvimas iš ES pusės yra labiau pagrįstas nei keistas veiksmas E.Zingerio atžvilgiu. Nemanau, kad jo buvimas stebint rinkimus sukeltų įtampą, – kalbėjo pašnekovas. – Aliaksandras Lukašenka pasiūlė Vakarams pasimokyti organizuoti rinkimus – reikėjo parlamentarams sudaryti tokias sąlygas. Pralošė neįsileidžiančioji pusė, lygiai kaip dabar mes."

Neįsileido dėl artėjančio referendumo?

Reaguodami į sprendimą neįleisti dviejų Baltarusijos aktyvistų, žalieji išplatino viešą kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir užsienio reikalų bei vidaus reikalų ministrus Audronių Ažubalį ir Artūrą Melianą.

„Kelia pasipiktinimą nedemokratiniai mūsų valdžios institucijų metodai ir požiūris į kitaip mąstančius, – laiške cituojamas asociacijos „Belarus Watch" atstovas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas. – Šie baltarusių aktyvistai, kurie bando apginti Lietuvą ir jos sostinę nuo atominės jėgainės kaimynystės košmaro, tapo nepageidaujami vien todėl, kad drįsta pasisakyti prieš atominę energetiką apskritai.

Akivaizdu, kad demokratinių aktyvistų Lietuva neįsileido, nes čia artėja referendumas dėl AE statybų, todėl paskutines dienas skaičiuojančiai Vyriausybei jų lankymasis Lietuvoje šiomis dienomis yra itin neparankus. Lietuvoje baltarusių opozicinieriai yra pageidaujami, tik jeigu kritikuoja A.Lukašenką, tačiau ne pačios Lietuvos branduolines ambicijas."

Kreipimąsi pasirašė ne tik Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet ir judėjimas „Žmonės sprendžia", Žaliųjų judėjimas, Žaliųjų sąjūdis, nevyriausybinė organizacija Gyva.lt, Žaliosios politikos institutas ir Aplinkosaugos koalicija.

Jo autoriai atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos valdžią kritikuojantys visuomenininkai turėjo galiojančias vizas, ne kartą yra lankęsi Lietuvoje, o savo šalyje represuojami, nes kovoja prieš Astravo AE, kuri statoma Lietuvos pašonėje.

Žaliosios politikos instituto prezidento, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia" vadovo Lino Balsio žodžiais, kovodama su aplinkosaugos aktyvistais Lietuvos Vyriausybė „nesibaido atvirai tapti A.Lukašenkos režimo sąjungininke". Šis incidentas esą kenkia šalies įvaizdžiui.

Viešame laiške klausiama, kokią grėmę M.Ulasevičius ir T.Novikova kelia Lietuvai bei ES; ar Lietuvos valdžios institucijos yra gavusios oficialių prašymų iš Baltarusijos prisidėti prie jų laisvių ribojimo; kodėl Lietuva iki šiol nėra pareiškusi atviro protesto dėl Astravo ir Kaliningrado AE statybų – kalbant tik apie saugumą esą pritariama jų statybai.

Vidmantas Žiemelis susirūpino ir dėl neapginto kario

Į vidaus reikalų ministrą A.Melianą kreipėsi ir Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Savo laiške jis priminė ir keletą ankstesnių istorijų, kuriose figūravo Baltarusijos piliečiai. Lietuvos pareigūnų veiksmai esą akivaizdžiai skiriasi nuo ES laikysenos A.Lukašenkos atžvilgiu.

Politikas priminė, kad, išdavus Minsko paprašytus duomenism opozicijos judėjimo „Vesna" lyderis Alesius Beliackis buvo įkalintas penkeriems metams KGB kalėjime. Šaudyti į žmones atsisakęs baltarusių kariškis Stepanas Zacharčenka pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, bet VRM pavaldus Migracijos departamentas nusprendė jį gražinti.

„Tai diskredituoja Lietuvą, ES narę ir tarptautiniu mastu, kaip nesugebančią užtikrinti elementarių demokratijos principų ar net talkinančią A.Lukašenkos diktatūrai, – rašoma laiške. – Dėl to skaudžias pasekmes jaučia tiek Baltarusijos opozicijos atstovai, tiek mūsų šalies tarptautinė politika."

Anot V.Žiemelio, represijų siekiantys išvengti žmonės Lietuvą renkasi su viltimi, kad tai yra saugi ES šalis, kur bus užtikrinti elementarūs demokratijos principai, žmogaus teisės ir laisvės.

Jis paprašė ministrą informuoti, kas, kada, kodėl, kieno nurodymu įtraukė M.Ulasevičių į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, taip pat – kodėl S.Zacharčenkai nesuteiktas prieglobstis.

 
 
Pasisakymai
Veidmainiaujate, Tomai. Kovojate su gudais, net tik isrjjioote, kova jau persikėlė į ekonomiką... Gal galite žmoniškai paaiškinti kodėl Lietuva gali statyti atominę, o štai Baltarusija - ne? Lietuva p
nieko čia baisaus, ne pmrais kartas kai populistai valdžioj. Mus stekena, o mes kaskart vis kažkaip išgyvenam. Pasimaitins liaudis tuščiais pažadais, pajus, kad sotumo trūksta ir vėl rinks kitus. Mana
Referendumas laimės, pirmyn
Referendumo organizatoriai yra penkta kolona siekianti ivaryti mus i putino glebi. Atseit kazkas nupirks zeme ir issives..., o lietuviai netures ant ko vaikscioti... nepasiduokite absurdui
Referendumas reikalingas seimo narių(bei jų padėjėjų)skaičiui mažinti iki 91.Tai leistų sutaupytas lėšas išmokėti pensininkams.Labai prabangiai seimūnai gyvena mūsų mokėtojų pinigais.Neužjaučia vargšų
Šiame puslapyje mane stebina, kad darote nuorodą į Komunistus (Social Demokratus), neva jie "Jau prisideda" kažkuo prie referendumų. Nors žinome, kad - ne. Naikinkite ją.
Socialdemokratai nusispjovė į savo principus pasikeldami sau atlyginimus dar net negražinę įsiskolinimo pensininkams.Taip pat ir į liaudį norinčia rengti referendumą.
Kol balsuosim už partinius sąrašus Lietuvoje nebus demokratijos o tik išsigimusi korumpuotų mafijozų partokratija.Lietuvai labai reikėtų Maidano tipo kontrolės.Partijos turi išsilaikyti iš narių mokes
Referendumą reikėtų skelbti dėl seimunų,VRK,Konstitucinio teismo narių ir savivaldybes tik tiesiogiai.Seime užtenka tik 71 seimuno nes į posėdžius jų ir tiek retai kada susirenka.
Vienintelis būdas apsaugoti Lietuva nuo Graikijos ateities - uždrausti jos žemės pardavimą už bet kokias skolas užsieniečiams, o būtent užsienio bankams.
Naujienų prenumerata
Noriu gauti uzreferenduma.lt naujienas el. paštu: