Ką daryti jei žemės referendume tauta pasakys TAIP?
 
 

Trumpai esmė:
• Įvykus birželio 29 d. referendumui ir gavus daugumos žmonių atsakymą TAIP, ES sutartį keisti reikės
• Sutarties keitimas nėra lengvas, bet teisiškai įmanomas kelias. Dėl žemės klausimų taikoma sutarties supaprastinta tvarka
• Žemės rinkos ir nuosavybės klausimai nėra susiję su fundamentaliais žmogaus teisių principais, todėl oponentai negalės remtis „nejudinamais“ dokumentais – tokiais kaip Žmogaus teisių deklaracija, Socialinė chartija ar pan.
• Lietuvos vyriausybės derybos dėl sutarties keitimo sulauks kitų Rytų Europos šalių palaikymo
• ES egzistuoja praktika kai šalys referendume ar vyriausybėje priima sprendimus prieštaraujančius ES sutarčiai (pvz. Švedijos referendumas dėl Euro, nuolatinės išimtys Britanijai, Airijai, Danijai ir t.t.)
• Lietuvoje nekalbama apie ES sutarties keitimą, nes diskusijose dominuoja teisininkai, kurie paprastai vengia bet kokių teisės aktų keitimų. Tuo tarpu labai retai pasisako ES teisė išmanantys politikai, kuriems teisės saktų keitimas yra kasdienis darbas

Situacijos aprašymas:
Aukščiausių Lietuvos pareigūnų, politinių partijų, dalies teisininkų bendruomenės bei VRK narių nerimas dėl referendumo iniciatyvos susijęs su tuo, kad Lietuva neturi tinkamos praktikos bendravime su ES institucijomis tokiais klausimais. Esame jauna demokratinė valstybė ir nemokame teisėtais būdais ginti savo interesų. Jei Konstitucija bus pakeista, baiminamasi teisinės kolizijos su Lietuvos stojimo į ES sutartimi.

Be jokios abejonės, jei tautos referendume būtų priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos, Lietuva privalėtų inicijuoti derybas dėl stojimo sutarties peržiūros. Tačiau tokios derybos yra normalus reiškinys, aiškiai numatytas pačioje Sutartyje dėl Europos sąjungos veikimo (LT 2012 10 26 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 326/41). Žemės nuosavybės klausimas yra aptariamas III sutarties dalyje, todėl keičiant šios sutarties nuostatas taikoma supaprastinta sutarties keitimo procedūra, kuriai nereikalingas atskiras visų Europos sąjungos šalių narių parlamentų ratifikavimas.  

Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 48 straipsnis (ES sutarties ex 48 straipsnis) numato, kad pritarus Lietuvos iniciatyvai, Europos Vadovų Taryboje apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas (pvz. tiesiog ignoruojama), Europos Vadovų Taryba gali priimti minėtą sprendimą ir atitinkamai pakeisti šalių susitarimą. Pakeitimo procedūra prasideda nuo valstybės narės pasiūlymo pateikimo Tarybai. Pasiūlymas nagrinėjamas Vadovų taryboje ir jeigu pasikolsultavus su parlamentu ir komisija jam pritariama paprasta balsų dauguma, šaukiamas sutarties keitimo konventas. ES Sutarties keitimo tvarka neriboja valstybių narių siūlyti pakeitimus tik dėl atskirų sutarčių straipsnių. Tačiau kadangi pakeitimų procesas yra sudėtingas, paprastai ES sutartys buvo keičiamos peržiūrint ES kompetenciją, institucijų sąrangą ir daromi sisteminai pakeitimai.

Jei lietuvių tauta istoriniame referendume priims iniciatyvinės grupės pasiūlyta naują Konstitucinę normą dėl žemės rinkos reglamentavimo – Lietuvos valstybės vadovai turės apginti savo tautos interesą Briuselyje. Tačiau pačios ES teisės aktai aiškiai numato tokią galimybę ir net supaprastinta tvarka.

Turėdama tvirtą tautos užnugarį bet kurio politinio atspalvio Vyriausybė galės derėtis dėl ilgalaikių Lietuvos buvimo Europos sąjungoje sąlygų. Tai brandžios ir save gerbiančios Europos valstybės pareiga.

Žinoma, Lietuva viena sunkiai gali tikėtis ES sutarteis pakeitimo, tačiau didelė tikimybė, kad tokią Lietuvos iniciatyvą parems kitos Rytų Europos šalys (Rumunija, Vengrija, Lenkija ir visa eilė mažųjų valstybių), kur vyksta labai panašūs procesai dėl žemės pardavimo reguliavimo. Taip pat labai tikėtina Skandinavijos šalių parama.

Teisine prasme panaši situacija susidarė Švedijoje po 2003 metų referendumo. 1992 metų ES steigimo sutartis (Maastrichto sutartis) sukuria bendros valiutos projektą ir įpareigoja šalis įvesti bendrą valiutą ateityje. Daugelis šalių stodamos į ES įsipareigojo įsivesti bendrą valiutą, nors Danija ir Jungtinė Karalystė išsiderėjo sau išimtis. 1994 metais į ES įstojo Švedija. Pagal Švedijos stojimo į ES sutartį ji privalo įsivesti eurą ateityje. Tačiau Švedijoje 2003 metais įvyko referendumas, kuriame didžioji dauguma nusprendė nesijungti prie Euro zonos, kas faktiškai prieštarauja įsipareigojimui.

http://en.wikipedia.org/wiki/Sweden_and_the_euro

Lietuvoje ES sutarties keitimas atrodo kaip „kelionė į marsą“. Diskusijoje dominuoja teisininkai kurie ilgai aiškina, kad tai beveik neįmanoma. Teisininkai iš tiesų paprastai vengia bet kokių teisės aktų keitimų, jų pareiga juos aiškinti. Tuo tarpu diskusijoje Lietuvoje dėl birželio 29 d. referendumo labai retai pasisako ES teisę išmanantys politikai, kuriems teisė aktų keitimas yra kasdienis darbas ir jie visiškai nemato problemos derybose dėl tam tikrų išimčių bendrose sutartyse.

Žemės rinkos ir nuosavybės klausimai nėra susiję su fundamentaliais žmogaus teisių principais, kuriais grindžiama ES vienybė. Laisvas kapitalo judėjimo principas yra politinė nuostata, jos konkrečios formos yra sutarimo objektas. Todėl jei Lietuva teisiškai siūlys pakeitimus, oponentai negalės remtis „nejudinamais“ dokumentais, tokiais kaip JT Žmogaus teisių deklaracija, Socialinė chartija ar pan.

 
ES Sutarties nuostatos dėl jos pakeitimo 48 str.:

ES Sutartis:

48 straipsnis (ES sutarties ex 48 straipsnis)

1. Sutartys gali būti iš dalies keičiamos laikantis įprastos peržiūros procedūros. Jos taip pat gali būti iš dalies keičiamos laikantis supaprastintų peržiūros procedūrų.

LT 2012 10 26 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 326/41

Įprasta peržiūros procedūra

2. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.

3. Jei Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastąja balsu dauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus, Europos Vadovų Tarybos pirmi¬ ninkas sušaukia nacionalinių parlamentų atstovų, valstybių narių vadovų ar jų vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovų konventą. Dėl institucinių pakeitimų pinigų srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinėja projektus dėl peržiūros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai skirtą rekomendaciją.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręsti nešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju Europos Vadovų Taryba nustato įgaliojimus valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai.

4. Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams bendru sutarimu nustatyti.

Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

5. Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.

Supaprastintos peržiūros procedūros

6. Kiekvienos valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti Europos Vadovų Tarybai projektus peržiūrėti visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas dėl Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų arba jų dalį.

Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas kons¬ titucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sąjungai suteiktos kompetencijos.
LT C 326/42 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2012 10 26

7. Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo arba šios Sutarties V antraštinėje dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai toje srityje arba tuo atveju priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Ši pastraipa netaikoma karinio pobūdžio sprendimams arba sprendi¬ mams gynybos srityje.

Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima teisėkūros procedūra priimamus aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, leidžiantį tokius aktus priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Apie bet kokią iniciatyvą, kurios Europos Vadovų Taryba imasi remdamasi pirmąja arba antrąja pastraipa, pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Europos Vadovų Taryba gali priimti minėtą sprendimą.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.

Parengė
LVŽS, T. Tomilinas 8 686 27 469

 
 
Pasisakymai
Veidmainiaujate, Tomai. Kovojate su gudais, net tik isrjjioote, kova jau persikėlė į ekonomiką... Gal galite žmoniškai paaiškinti kodėl Lietuva gali statyti atominę, o štai Baltarusija - ne? Lietuva p
nieko čia baisaus, ne pmrais kartas kai populistai valdžioj. Mus stekena, o mes kaskart vis kažkaip išgyvenam. Pasimaitins liaudis tuščiais pažadais, pajus, kad sotumo trūksta ir vėl rinks kitus. Mana
Referendumas laimės, pirmyn
Referendumo organizatoriai yra penkta kolona siekianti ivaryti mus i putino glebi. Atseit kazkas nupirks zeme ir issives..., o lietuviai netures ant ko vaikscioti... nepasiduokite absurdui
Referendumas reikalingas seimo narių(bei jų padėjėjų)skaičiui mažinti iki 91.Tai leistų sutaupytas lėšas išmokėti pensininkams.Labai prabangiai seimūnai gyvena mūsų mokėtojų pinigais.Neužjaučia vargšų
Šiame puslapyje mane stebina, kad darote nuorodą į Komunistus (Social Demokratus), neva jie "Jau prisideda" kažkuo prie referendumų. Nors žinome, kad - ne. Naikinkite ją.
Socialdemokratai nusispjovė į savo principus pasikeldami sau atlyginimus dar net negražinę įsiskolinimo pensininkams.Taip pat ir į liaudį norinčia rengti referendumą.
Kol balsuosim už partinius sąrašus Lietuvoje nebus demokratijos o tik išsigimusi korumpuotų mafijozų partokratija.Lietuvai labai reikėtų Maidano tipo kontrolės.Partijos turi išsilaikyti iš narių mokes
Referendumą reikėtų skelbti dėl seimunų,VRK,Konstitucinio teismo narių ir savivaldybes tik tiesiogiai.Seime užtenka tik 71 seimuno nes į posėdžius jų ir tiek retai kada susirenka.
Vienintelis būdas apsaugoti Lietuva nuo Graikijos ateities - uždrausti jos žemės pardavimą už bet kokias skolas užsieniečiams, o būtent užsienio bankams.
Naujienų prenumerata
Noriu gauti uzreferenduma.lt naujienas el. paštu: